Muziejaus ištakos – kultūros istoriko, kolekcininko grafo Eustachijaus Tiškevičiaus 1855 m. gegužės 11 d. Vilniuje įkurtas Senienų muziejus. Jis visuomenei duris atvėrė 1856 m. balandžio 29 d. uždarytame po 1831 m. sukilimo Vilniaus universitete. Muziejus kaupė, saugojo ir eksponavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį paveldą. Po 1863 m. sukilimo muziejaus veiklą nutraukė beatodairiškai vykdoma rusifikavimo politika. Didesnė dalis vertingų eksponatų buvo išvežta į N. Rumiancevo muziejų Maskvoje, o pertvarkytas muziejus 1865 m. buvo atidarytas kaip Vilniaus viešosios bibliotekos dalis. 1918 m. vienas iš nacionalinio išsivadavimo vadovų dr. Jonas Basanavičius Senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkinių pagrindu ėmėsi kurti Istorijos-etnografijos muziejų. 1920 m. Lenkijai okupavus Vilnių, šis darbas nutrūko. 1920–1940 m. rinkiniai buvo saugomi Vilniaus universitete, 1941 m. perduoti Lietuvos mokslų akademijai. Žymaus muziejininko, kultūros istoriko Vinco Žilėno pastangomis 1952 m. Senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkinių pagrindu buvo suformuotas Istorijos ir etnografijos muziejus.

Pirmoji muziejaus ekspozicija 1858 m.

Senienų muziejaus salė, apie 1860 m.

Atsižvelgiant į tai, kad muziejuje sukauptos pagrindinės Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros kolekcijos, 1996 m. Vyriausybės nutarimu muziejui suteiktas nacionalinio muziejaus statusas. Muziejus įsikūręs Vilniaus pilių komplekso gynybinės paskirties pastatuose.

Šiandien muziejuje saugoma daugiau kaip milijonas eksponatų. Rengiamos kasmetinės etninės kultūros tyrinėtojų, istorikų ekspedicijos, vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Muziejaus restauravimo centre konservuojama ir restauruojama daugiau kaip pusė visų Lietuvos muziejuose restauruojamų eksponatų. Veikia specializuota biblioteka, archyvas, fotostudija.

Muziejaus darbas organizuojamas specializuotuose lituanistinių rinkinių skyriuose: Archeologijos, Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos, Etninės kultūros, Istorijos, Naujausių laikų istorijos, Ikonografijos ir Numizmatikos.

Svarbi muziejaus darbo sritis populiarinant muziejaus rinkinius, ugdant istorinę savivoką – medžiagos apie kaupiamus rinkinius publikavimas leidinių serijose „Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka", „Lietuvių etninė kultūra", „Lietuvos fotografijos istorija", „Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo", „Muziejus ir kolekcininkas" ir kt. Visos Lietuvos muziejininkai skelbia savo straipsnius metraščiuose „Etnografija", „Numizmatika".

Image

Senienų muziejaus istorijos salė ekspozicijoje

Ekspozicijos ir teminės parodos supažindina su Lietuvos archeologija, istorija, etnine kultūra. Kasmet muziejų aplanko apie 250 tūkst. lankytojų. Muziejuje vedamos apžvalginės, teminės ekskursijos, nuo 1996 m. vyksta edukaciniai užsiėmimai, parengta ir nuolat papildoma švietimo programa „Pažinimas". Inteligentija pamėgo ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus.

Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje, Jono Basanavičiaus gimtinėje, apsuptoje Tautinio atgimimo ąžuolyno, ir Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje Palangoje atspindėtas Lietuvos nacionalinio atgimimo kelias – pirmojo lietuviško laikraščio Aušra metai, knygnešių epocha ir varpininkai – herojiškas laikmetis, atvedęs į Lietuvos valstybės atkūrimą vasario 16 d.